Užsienio investuotojai planavo naujų darbo vietų:
2021 m. – 5 435,
2025 m. – tik 2 139.
Projektų – 31, mažiausiai nuo 2015 m.
Naujų užsienio investicijų projektų skaičius ir juose planuojamos darbo vietos. Nuo rekordinių 2022 m. projektų sumažėjo 45 %, darbo vietų – 57 % (nuo rekordinių 2021 m. – 61 %).
„Investuok Lietuvoje“ metinės ataskaitos 2016–2025 (2025 m.: 31 projektas, 2 139 darbo vietos, 195,8 mln. € planuojamų investicijų). 2012–2014 m. duomenų nerasta. EY tyrimas skaičiuoja kitaip: 2025 m. Lietuvai priskiria 30 projektų, 15 % daugiau nei 2024 m., ir 25-ą vietą Europoje. Dalis kritimo – visos Europos tendencija.
Po krizės Vilnius tapo paslaugų centrų traukos vieta: žemesnės sąnaudos, kalbos, IT specialistai. Dabar 105 tokiuose centruose dirba ≈ 26 000 žmonių – „Investuok Lietuvoje“ vertinimu ≈ 2 % BVP.
Vilniaus biotechnologijų įmonė tapo pasaulinės korporacijos dalimi ir liko Lietuvoje. Thermo Fisher Scientific Baltics – vienas didžiausių mokesčių mokėtojų: 2025 m. sumokėjo ≈ 62 mln. €.
Biržų operatoriaus technologijų ir paslaugų centras Vilniuje – vienas iš paslaugų centrų bangos pavyzdžių, kai į Lietuvą perkeliamas ne tik aptarnavimas, bet ir IT kūrimas.
Vokiečių prekybos tinklas į Lietuvą atėjo 2016 m. Konkurencija maisto prekyboje padidėjo.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrė automobilių dalių ir medicinos priemonių gamintojai. Continental čia investavo ≈ 190 mln. €.
Lietuvos banko išduota licencija leido Revolut aptarnauti klientus visoje ES. Revolut Holdings Europe nuo 2024 m. pabaigos – didžiausias Lietuvos bankų sektoriaus dalyvis pagal turtą, bet didžioji dalis klientų – užsienyje.
Lietuvoje įkurta naudotų drabužių platforma. 2025 m. – ≈ 1,1 mlrd. € pajamų, 62 mln. € pelno; 2025 m. sumokėjo 44,2 mln. € mokesčių – daugiausia tarp startuolių.
Vietinė įmonė, ne užsienio investicija: 427,7 mln. € pajamų, 2 700 darbuotojų, 97 % produkcijos eksportuojama.
2020 m. Webhelp (vėliau sujungta su Concentrix) Lietuvoje veiklą mažino. 2025 m. rugsėjį bendrovė skelbė vėl kurianti ≈ 200 vietų klientų aptarnavimui Šiaurės šalių, Vokietijos ir Lenkijos rinkoms.
Robinhood gavo MiCA kriptoturto licenciją Lietuvoje ir pradėjo veiklą ES. Checkout.com įsigijo stabiliųjų monetų leidėją Blue EMI ir kuria technologijų centrą.
Nyderlandų bendrovės projektas – „Investuok Lietuvoje“ jį įvardija tarp svarbiausių 2025 m. Kartu: Hollister – 25 mln. € tyrimų centras Kaune su 100+ darbo vietų, BLRT – 15 mln. € ir 25 vietos Klaipėdoje.
Danijos Watts įkūrė programinės įrangos kompetencijų centrą, Estijos Nortal Vilniuje ir Kaune plečia dirbtinio intelekto ir gynybos inžinierių komandą.
Vokietijos kapitalo įmonė Kaune: ≈ 50 mln. € investicija ir iki 100 darbo vietų. Kartu su Rheinmetall – gynybos pramonės banga.
Vietinė įmonė Vilniaus inovacijų pramonės parke pradėjo statyti brazeino (baltyminio saldiklio) gamyklą. Northway BioCity planuoja iki 7 mlrd. € biotechnologijų miestelį – tai įmonės planas, ne įsipareigojimas.
2024 m. projektas strigo, nes negavo leidimo tiesti tinklus kelio juostoje. 2026 m. kovą statybos Raisteniškėse (Vilniaus r.) pradėtos, rugsėjį baigtas pirmas etapas. Pirmieji klientai – 2028 m. pabaigoje; galia – 2 MW, vėliau iki 8 MW.
155 mm sviedinių gamykla Baisogaloje, statoma valstybės ir Rheinmetall susitarimu.
Bankas nacionalizuotas 2011 m. lapkritį, vėliau bankrutavo. Indėlių draudimo išmokos ir valstybės pagalba kainavo apie milijardą eurų.
Lietuvos bankas sustabdė veiklą 2013 m. vasarį, bankas bankrutavo. Dar vienas indėlių draudimo fondo smūgis per dvejus metus.
Po 2012 m. referendumo, kuriame dauguma balsavo prieš, naujos atominės elektrinės projektas su Hitachi galutinai sustojo.
Bankas paliko privačių klientų aptarnavimą Baltijos šalyse, Lietuvoje liko jo paslaugų centras.
Vienas pirmųjų paslaugų centrų Vilniuje mažino veiklą – priminimas, kad žemų sąnaudų pranašumas gali baigtis.
Klientų aptarnavimo centras sumažino darbuotojų skaičių. Po penkerių metų, jau kaip Concentrix, grįžo su 200 naujų vietų.
Japonijos laidų pynių gamintojas, gamyklą perėmęs 2003 m. iš Siemens, dėl pandemijos krintant užsakymams gamybą Mercedes-Benz automobiliams perkėlė į Serbiją.
Atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniuje, Kinija blokavo lietuviškas prekes ir spaudė užsienio įmones, naudojančias lietuviškas detales. Kinijos investicijos Lietuvoje – tik 0,05 mlrd. €.
2024-11-15 įkūrėjas paskelbė, kad nėra vilties iki 2027 m. gauti reikiamą elektros galią, o žemės paskirties keitimas užstrigo. Po skandalo valstybė paspartino darbus: 2026 m. gegužę tiesiama iki 58 MW jungtis.
Paskelbta 2026-03-18: dėl mažėjančių užsakymų ir Europos automobilių pramonės krizės gamykla bus uždaryta iki 2028 m. Dviejose įmonėse dirbo 306 ir 488 žmonės.
Vokietijos kapitalo medienos plaušų plokščių gamintojas dėl silpnos baldų paklausos ir brangios energijos, medienos bei transporto gamybą stabdo 12–21 mėnesiui. Iš 242 darbuotojų atleidžiami 228.
Lietuvos bankas, „Investuok Lietuvoje“ ataskaitos, LRT, Baltic Times, tv3.lt, Eurofound, įmonių pranešimai, Sodra. Nepatvirtinti gandai (Ryanair bazė, Philip Morris, Kraft Heinz, Tesla) neįtraukti.
Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos – 50 mlrd. €, 57 % BVP (2008 m. – 9,5 mlrd. €). Daugiausia tai jau veikiančių įmonių reinvestuotas pelnas, ne nauji projektai.
2008–2012 m. – EBPO, 2013–2025 m. – Eurostat (sutampa su EBPO), 2026 m. II ketv. – Lietuvos banko duomenys. Lietuvos bankas 2026 m. rugsėjį patikslino 2025 m. pabaigos sumą iki 45,0 mlrd. € (kovo versijoje buvo 43,8 mlrd. €). Bendros investicijos (BPK) 2025 m. – 21,9 % BVP, ES – 21,5 %.
Sukauptos investicijos, mlrd. €, 2026 m. vidurys.