26 730 € vienam dirbančiajam
≈ 39 400 € vienam dirbančiajam 2029-aisiais
+4 200 € skolos kasmetDabartinė skola: 2026-06-30 duomenys (Eurostat) + ≈ 80 € kas sekundę pagal metų pabaigos prognozę.Per 30 metų skola išaugo nuo 0,6 iki 33,5 mlrd. € (2025 m. pabaiga; šiandien – jau ≈ 40 mlrd. €). Didžiausi šuoliai – per krizes, o dabar skola sparčiai auga be krizės.
Eurostat (gov_10dd_edpt1), metų pabaigos valdžios sektoriaus skola. 2026–2029 m. – Vyriausybės 2027–2029 m. biudžeto projekto % BVP, eurais perskaičiuota pagal Finansų ministerijos BVP prognozę (2026 m. rugsėjis). Užvedus pelę matosi, kas tais metais valdė.
2025 m. palūkanoms išleista 770 mln. €. Pigiai pasiskolinta skola grąžinama ir keičiama brangesne, todėl per ketverius metus sąskaita išaugs 2,6 karto.
Skola, pasiskolinta beveik nemokamai 2020–2022 m., keičiama naujomis paskolomis už 2,4–4,2 %, todėl vidutinė visos skolos norma kils nuo 2,4 % (2025 m.) iki maždaug 3,7 % (2029 m.).
Šaltiniai: vidutinė norma – Eurostat (palūkanos ÷ vidutinė metų skola); naujų paskolų palūkanos – Finansų ministerija: 2026 m. euroobligacijos 3,0–4,2 % ir gynybos obligacijos 2,4–2,6 %; 3,7 % 2029 m. – mūsų įvertis pagal 2027–2029 m. biudžeto projektą.
Palūkanos: Eurostat (1995–2025), 2026–2029 m. – biudžeto projektas. Kitų sričių 2029 m. dalys – mūsų įverčiai pagal 2024 m. Eurostat duomenis (gov_10a_exp), pakoreguoti pagal biudžeto projektą; gynyba ≈ 4,3 % (intervalas 3,8–4,8 %, politinis tikslas 5–6 %). Kai kurios eilutės – didesnių sričių dalys; visa sveikatos apsauga (≈ 6 %), švietimas (≈ 5,5 %) ir socialinė apsauga (≈ 15 %) lieka didesnės už palūkanas. Vidutinė norma – metų palūkanos, padalytos iš vidutinės tų metų skolos (Eurostat); 2026–2029 m. – mūsų įvertis pagal biudžeto projektą. Palyginimas: 2026 m. pabaigos skola (≈ 40,0 mlrd. €, biudžeto projektas) × vidutinė tų metų palūkanų norma.
Valdžia išleidžia daugiau, nei surenka. ES riba – 3 % BVP deficito; pagal biudžeto projektą ji bus viršyta 2026–2029 m.
Eurostat (gov_10dd_edpt1, B9). 2026–2029 m. – Vyriausybės prognozė ir biudžeto projektas: 3,3 / 3,8 / 4,6 / 3,9 % BVP. Viršijus ribą ES gali pradėti perviršinio deficito procedūrą; gynybai 2025–2028 m. taikoma iki 1,5 % BVP išimtis.
Pagal skolą Lietuva – septinta mažiausiai įsiskolinusi ES šalis. Bet riba 60 % BVP artėja: 39 % 2025 m. pabaigoje, 54 % 2029 m.
Kiek procentų per metus pabrango prekės ir paslaugos – Lietuvoje ir ES vidutiniškai.
| Kriterijus | 2014 m. vertinimas (euras nuo 2015) | 2025 m. | 2026–2027 m. | |
|---|---|---|---|---|
| Infliacijane daugiau kaip 1,5 p. p. virš 3 mažiausią infliaciją turinčių ES šalių vidurkio | ✓ 0,6 %riba 1,7 % | ✗ 3,4 %riba ≈ 2,6 % | ✗ 4,5 %riba ≈ 3,0 % | |
| Deficitasne didesnis nei 3 % BVP | ✓ 2,1 %2013 m. | ✓ 1,8 % | ✗ 3,8 %2027 m. projektas | |
| Skolane didesnė nei 60 % BVP | ✓ 39,4 %2013 m. | ✓ 39,3 % | ✓ 48,2 %2027 m. projektas | |
| Ilgalaikės palūkanų normosne daugiau kaip 2 p. p. virš tų pačių 3 šalių vidurkio | ✓ 3,6 %riba 6,2 % | ✓ 2,9 %riba ≈ 5,3 % | ✓ 2,9 %riba ≈ 5,4 % | |
| Ar gautume eurą? | Taip, 4 iš 4 | Ne, 3 iš 4 | Ne, 2 iš 4 |
Infliacija: Eurostat (prc_hicp_aind; 2026 m. – prc_hicp_minr). Ribos skaičiuotos pagal ECB metodiką iš Eurostat duomenų: 3 mažiausią infliaciją turinčių tų metų ES šalių vidurkis (+1,5 p. p. infliacijai, +2 p. p. palūkanoms), šalys su defliacija neįtraukiamos, todėl ribos apytikslės. 2014 m. – ECB konvergencijos ataskaita. 2026 m.: 12 mėn. iki rugsėjo, deficitas ir skola – prognozė. Valiutos kurso kriterijus (ERM II) netaikomas, nes euras jau įvestas.
Kol skaitote šį puslapį, skola padidėjo 0 €.
≈ 80 € per sekundę, ≈ 6,9 mln. € per dieną.Kas penktas 2027 m. valstybės biudžeto euras bus pasiskolintas.
Išlaidos 27,9 mlrd. €, pajamos 22,2 mlrd. €. Viso valdžios sektoriaus deficitas mažesnis (≈ 3,7 mlrd. €): dalis biudžeto išlaidų – pervedimai Sodrai, ligonių kasoms ir savivaldybėms, o jų perteklius ir apskaitos skirtumai sektoriaus deficitą sumažina.„…5–4 proc. deficitas prie augančios ekonomikos, turiu pasakyti, yra labai pavojingas rodiklis…“
2027 m. deficitas eurais didesnis nei pandeminiais 2020-aisiais.
≈ 3,7 mlrd. € prieš ≈ 3,2 mlrd. €. Procentais nuo BVP – mažesnis.2029 m. palūkanoms numatyta išleisti beveik tiek pat, kiek po 2008 m. krizės, nors dabar krizės nėra.
2012 m. palūkanos siekė 2,0 % BVP, 2029 m. numatyta 1,9 % BVP. Eurostat, biudžeto projektas.„Deficitui mažinti yra turbūt kelios klasikinės priemonės – turėti mažiau išlaidų.“
2029 m. palūkanos sudarys ≈ 115 € per mėnesį vienam dirbančiajam.
2,04 mlrd. € ÷ 1,485 mln. užimtųjų ≈ 1 370 € per metus. Palyginimui, 2025 m. buvo ≈ 43 € per mėnesį.„Jau beveik visas dramblys sulindo į kambarį“
Užimtumas rekordinis, tačiau biudžetas ir toliau planuojamas su deficitu.
Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. užimtumas rekordinis. 2027–2029 m. deficitas numatomas 3,8–4,6 % BVP.„Šaltiniai yra riboti ir nesinorėtų kalbėti ir dar kartą erzinti visuomenės, kalbant apie mokesčių reformą.“
Kai ekonomika auga, skolintos lėšos didina paklausą ir gali kelti kainas.
Lietuvos bankas vertina, kad 2026 m. biudžeto sprendimai didins infliaciją, o politika yra procikliška. Anksčiau LB skaičiavo, kad gyventojų pajamų didinimo sprendimai per trejus metus infliaciją padidina ≈ 0,8 p. p., vienais metais – ≈ 0,1–0,3 p. p.„…pajėgumų reikia gerokai anksčiau, todėl dalį jų finansuojame skolintomis lėšomis…“
„Tokio dydžio deficitas planuojamas ne ekonominės krizės ar nuosmukio metais, o ekonomikai nuosekliai augant“
Šiandien vienam senjorui tenka trys darbingo amžiaus žmonės. 2050 m. – mažiau nei du.
Eurostat demografinės projekcijos.„Tai yra tik lašas jūroje, palyginus su tuo, kokio dydžio yra deficitas“
„Tikrai tokios sumos nieko negelbės“
„Skolinamės trūkstant lėšų pagrindiniams prioritetams – turime galimybę skolintis už sąžiningą kainą ir neatsiliekame nuo ES vidurkio“
Faktai – Eurostat, biudžeto projekto ir Lietuvos banko duomenimis (šaltiniai nurodyti kortelėse). Citatos – tiesioginės, iš žiniasklaidos straipsnių apie 2027 m. biudžetą, deficitą ir skolą (2026 m. spalis–lapkritis). „…“ žymi sutrumpinimą. Paspaudus datą atsidaro šaltinis. Užvedus pelę juosta sustoja; ją galima patempti arba paspausti „Rodyti visus“.