Lietuvos valstybės skola
39 696 000 000 €

26 730 € vienam dirbančiajam

≈ 39 400 € vienam dirbančiajam 2029-aisiais

+4 200 € skolos kasmetDabartinė skola: 2026-06-30 duomenys (Eurostat) + ≈ 80 € kas sekundę pagal metų pabaigos prognozę.
Vienam dirbančiajam: 1,485 mln. užimtųjų; 2029 m. skaičiuojama tiek pat dirbančiųjų kaip šiandien.
Nauja skola per metus: (58,4 − 33,5) mlrd. € ÷ 4 metai ÷ 1,485 mln. užimtųjų ≈ 4 200 €.
Slinkite žemyn

Kaip čia atsidūrėme

Per 30 metų skola išaugo nuo 0,6 iki 33,5 mlrd. € (2025 m. pabaiga; šiandien – jau ≈ 40 mlrd. €). Didžiausi šuoliai – per krizes, o dabar skola sparčiai auga be krizės.

Eurostat (gov_10dd_edpt1), metų pabaigos valdžios sektoriaus skola. 2026–2029 m. – Vyriausybės 2027–2029 m. biudžeto projekto % BVP, eurais perskaičiuota pagal Finansų ministerijos BVP prognozę (2026 m. rugsėjis). Užvedus pelę matosi, kas tais metais valdė.

Kiek tai kainuoja

2 mlrd. €palūkanų 2029 m. – daugiau nei policijai, ugniagesiams, teismams ir kalėjimams kartu.

2025 m. palūkanoms išleista 770 mln. €. Pigiai pasiskolinta skola grąžinama ir keičiama brangesne, todėl per ketverius metus sąskaita išaugs 2,6 karto.

Laikotarpis

Palūkanos brangsta

Skola, pasiskolinta beveik nemokamai 2020–2022 m., keičiama naujomis paskolomis už 2,4–4,2 %, todėl vidutinė visos skolos norma kils nuo 2,4 % (2025 m.) iki maždaug 3,7 % (2029 m.).

Šaltiniai: vidutinė norma – Eurostat (palūkanos ÷ vidutinė metų skola); naujų paskolų palūkanos – Finansų ministerija: 2026 m. euroobligacijos 3,0–4,2 % ir gynybos obligacijos 2,4–2,6 %; 3,7 % 2029 m. – mūsų įvertis pagal 2027–2029 m. biudžeto projektą.

Kiek per metus kainuotų dabartinė skola (≈ 40 mlrd. €) esant skirtingoms palūkanoms

Mažiausios – 2022 m.0,9 %0,37 mlrd.Šių metų – 2026 m.2,8 %1,12 mlrd.Didžiausios – 2000 m.8,0 %3,22 mlrd.

Palūkanos ir kitos valstybės išlaidos 2029 m., % BVP

Palūkanos: Eurostat (1995–2025), 2026–2029 m. – biudžeto projektas. Kitų sričių 2029 m. dalys – mūsų įverčiai pagal 2024 m. Eurostat duomenis (gov_10a_exp), pakoreguoti pagal biudžeto projektą; gynyba ≈ 4,3 % (intervalas 3,8–4,8 %, politinis tikslas 5–6 %). Kai kurios eilutės – didesnių sričių dalys; visa sveikatos apsauga (≈ 6 %), švietimas (≈ 5,5 %) ir socialinė apsauga (≈ 15 %) lieka didesnės už palūkanas. Vidutinė norma – metų palūkanos, padalytos iš vidutinės tų metų skolos (Eurostat); 2026–2029 m. – mūsų įvertis pagal biudžeto projektą. Palyginimas: 2026 m. pabaigos skola (≈ 40,0 mlrd. €, biudžeto projektas) × vidutinė tų metų palūkanų norma.

Kodėl skola auga

Valdžia išleidžia daugiau, nei surenka. ES riba – 3 % BVP deficito; pagal biudžeto projektą ji bus viršyta 2026–2029 m.

Eurostat (gov_10dd_edpt1, B9). 2026–2029 m. – Vyriausybės prognozė ir biudžeto projektas: 3,3 / 3,8 / 4,6 / 3,9 % BVP. Viršijus ribą ES gali pradėti perviršinio deficito procedūrą; gynybai 2025–2028 m. taikoma iki 1,5 % BVP išimtis.

Ar tai daug?

Pagal skolą Lietuva – septinta mažiausiai įsiskolinusi ES šalis. Bet riba 60 % BVP artėja: 39 % 2025 m. pabaigoje, 54 % 2029 m.

Ar šiandien gautume eurą?

Kiek procentų per metus pabrango prekės ir paslaugos – Lietuvoje ir ES vidutiniškai.

Kriterijus2014 m. vertinimas
(euras nuo 2015)
2025 m.2026–2027 m.
Infliacijane daugiau kaip 1,5 p. p. virš 3 mažiausią infliaciją turinčių ES šalių vidurkio ✓ 0,6 %riba 1,7 % ✗ 3,4 %riba ≈ 2,6 % ✗ 4,5 %riba ≈ 3,0 %
Deficitasne didesnis nei 3 % BVP ✓ 2,1 %2013 m. ✓ 1,8 % ✗ 3,8 %2027 m. projektas
Skolane didesnė nei 60 % BVP ✓ 39,4 %2013 m. ✓ 39,3 % ✓ 48,2 %2027 m. projektas
Ilgalaikės palūkanų normosne daugiau kaip 2 p. p. virš tų pačių 3 šalių vidurkio ✓ 3,6 %riba 6,2 % ✓ 2,9 %riba ≈ 5,3 % ✓ 2,9 %riba ≈ 5,4 %
Ar gautume eurą?Taip, 4 iš 4Ne, 3 iš 4Ne, 2 iš 4

Infliacija: Eurostat (prc_hicp_aind; 2026 m. – prc_hicp_minr). Ribos skaičiuotos pagal ECB metodiką iš Eurostat duomenų: 3 mažiausią infliaciją turinčių tų metų ES šalių vidurkis (+1,5 p. p. infliacijai, +2 p. p. palūkanoms), šalys su defliacija neįtraukiamos, todėl ribos apytikslės. 2014 m. – ECB konvergencijos ataskaita. 2026 m.: 12 mėn. iki rugsėjo, deficitas ir skola – prognozė. Valiutos kurso kriterijus (ERM II) netaikomas, nes euras jau įvestas.

Kol skaitote šį puslapį, skola padidėjo 0 €.

≈ 80 € per sekundę, ≈ 6,9 mln. € per dieną.

Kas penktas 2027 m. valstybės biudžeto euras bus pasiskolintas.

Išlaidos 27,9 mlrd. €, pajamos 22,2 mlrd. €. Viso valdžios sektoriaus deficitas mažesnis (≈ 3,7 mlrd. €): dalis biudžeto išlaidų – pervedimai Sodrai, ligonių kasoms ir savivaldybėms, o jų perteklius ir apskaitos skirtumai sektoriaus deficitą sumažina.
„…5–4 proc. deficitas prie augančios ekonomikos, turiu pasakyti, yra labai pavojingas rodiklis…“
Ingrida Šimonytė, buvusi premjerė, TS-LKD · 2026-10-20

2027 m. deficitas eurais didesnis nei pandeminiais 2020-aisiais.

≈ 3,7 mlrd. € prieš ≈ 3,2 mlrd. €. Procentais nuo BVP – mažesnis.

2029 m. palūkanoms numatyta išleisti beveik tiek pat, kiek po 2008 m. krizės, nors dabar krizės nėra.

2012 m. palūkanos siekė 2,0 % BVP, 2029 m. numatyta 1,9 % BVP. Eurostat, biudžeto projektas.
„Deficitui mažinti yra turbūt kelios klasikinės priemonės – turėti mažiau išlaidų.“
Mindaugas Sinkevičius, premjeras · 2026-10-27

2029 m. palūkanos sudarys ≈ 115 € per mėnesį vienam dirbančiajam.

2,04 mlrd. € ÷ 1,485 mln. užimtųjų ≈ 1 370 € per metus. Palyginimui, 2025 m. buvo ≈ 43 € per mėnesį.
„Jau beveik visas dramblys sulindo į kambarį“
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas, apie viešuosius finansus · 2026-10-11

Užimtumas rekordinis, tačiau biudžetas ir toliau planuojamas su deficitu.

Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. užimtumas rekordinis. 2027–2029 m. deficitas numatomas 3,8–4,6 % BVP.
„Šaltiniai yra riboti ir nesinorėtų kalbėti ir dar kartą erzinti visuomenės, kalbant apie mokesčių reformą.“
Gitanas Nausėda, prezidentas · 2026-10-29

Kai ekonomika auga, skolintos lėšos didina paklausą ir gali kelti kainas.

Lietuvos bankas vertina, kad 2026 m. biudžeto sprendimai didins infliaciją, o politika yra procikliška. Anksčiau LB skaičiavo, kad gyventojų pajamų didinimo sprendimai per trejus metus infliaciją padidina ≈ 0,8 p. p., vienais metais – ≈ 0,1–0,3 p. p.
„…pajėgumų reikia gerokai anksčiau, todėl dalį jų finansuojame skolintomis lėšomis…“
Taurimas Valys, finansų ministras, apie gynybą · 2026-10-20
„Tokio dydžio deficitas planuojamas ne ekonominės krizės ar nuosmukio metais, o ekonomikai nuosekliai augant“
Laurynas Kasčiūnas, TS-LKD pirmininkas · 2026-10-16

Šiandien vienam senjorui tenka trys darbingo amžiaus žmonės. 2050 m. – mažiau nei du.

Eurostat demografinės projekcijos.
„Tai yra tik lašas jūroje, palyginus su tuo, kokio dydžio yra deficitas“
Ernestas Einoris, LLRI ekspertas, apie cukraus mokestį · 2026-11-05
„Tikrai tokios sumos nieko negelbės“
Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė, LPK ekonomistė, apie naujus akcizus · 2026-11-05
„Skolinamės trūkstant lėšų pagrindiniams prioritetams – turime galimybę skolintis už sąžiningą kainą ir neatsiliekame nuo ES vidurkio“
Taurimas Valys, finansų ministras · 2026-10-20

Faktai – Eurostat, biudžeto projekto ir Lietuvos banko duomenimis (šaltiniai nurodyti kortelėse). Citatos – tiesioginės, iš žiniasklaidos straipsnių apie 2027 m. biudžetą, deficitą ir skolą (2026 m. spalis–lapkritis). „…“ žymi sutrumpinimą. Paspaudus datą atsidaro šaltinis. Užvedus pelę juosta sustoja; ją galima patempti arba paspausti „Rodyti visus“.

Dar ne viskas?